JT pranešime teigiama, kad iki 2030 m. Pasiekti tvaraus vystymosi tikslo nebus įmanoma

Siekdama, kad 2030 m. Būtų tiksliniai metai, JT, siekdama pakeisti pasaulį, paskelbė 17 tvaraus vystymosi tikslų. Tarp visų kitų 17 tvarių vystymosi tikslų „Nulis badas“ yra tikslas Nr. 2, pradėtas įgyvendinti 2012 m. „Nulis badas“ siekia iki 2030 m. Pabaigos panaikinti visų rūšių badą ir netinkamą mitybą. Tačiau naujausioje ataskaitoje „Valstybė Maisto saugumas ir mityba pasaulyje „Pasaulis 2020“ JT perspėjo, kad pasiekti nulio bado iki 2030 m. Pabaigos yra visiškai neįmanoma, nes ataskaitoje vertinama, kad 2019 m. Pasaulyje 690 milijonų žmonių kenčia nuo didelio bado, tai yra 10 milijonų daugiau nei praėjusiais metais.
Tvaraus vystymosi tikslas: koronaviruso protrūkis įvyko ne vienas, jis atneša nuosmukį visame pasaulyje. Ši dviguba bėda pablogins situaciją, įspėta pranešime. Tai taip pat atskleidė, kad 2020 m. Dar 130 milijonų žmonių kenčia nuo nuolatinio bado.
2019 m. Duomenys
2019 m. Azija buvo išalkęs pasaulio žemynas, kuriame gyveno 381 milijonas žmonių.
Afrika buvo užimtas antroje pozicijoje su 250 milijonų alkanų žmonių. JT taip pat skaičiuoja, kad 2030 m. Pabaigoje Afrika sudarys daugiau nei pusę pasaulio alkanų žmonių.
Toliau Lotynų Amerika ir Karibai palaiko trečią vietą su 48 milijonais alkanų žmonių.
JT: mažiausiai kainuojantis sveikas maistas
Vidutiniškai pigiausias sveikas maistas kainuoja daugiau nei 1,90 USD, o tai yra daugiau nei tarptautinė skurdo riba. Vien dėl savikainos maždaug 3 milijardai pasaulio žmonių negali to sau leisti. Taigi, pabloginti situaciją.
JT: badas tarp vaikų
Badas tarp vaikų yra ne tik dabarties, bet ir ateities problema, nes vaikai yra šio pasaulio ateitis.
Kaip rašoma pranešime, maždaug 191 milijonas vaikų iki 5 metų yra alkani ir nepakankamai maitinami. Vis dėlto Indijoje nepakankamai nepilnų penkių žmonių mityba sumažėjo nuo 21,7% 2004–2006 m. Iki 14% 2017–1919 m., Tačiau ekspertai baiminasi, kad tai pandemija gali sugadinti pažangą.
Taip pat skaitykite: „Nirmala Sitaraman“ vadovaujamoje finansų ministerijos ataskaitoje sakoma, kad žalieji ekonomikos signalai yra matomi